APSAUGOS PRIEMONĖS DĖL VILKŲ DAROMOS ŽALOS
2022-08-08


Pastaraisiais metais vasaros pabaigoje, rudens pradžioje vis padaugėja atvejų, kai vilkai užpuola naminius gyvūnus, laukuose randamos papjautos avys, veršeliai, ožkos. Dažniausiai taip vilkai moko savo jauniklius medžioklės įgūdžių. Vilkas minta tuo, kas dominuoja jo aplinkoje, todėl šis gyvūnas per pastaruosius pora dešimtmečių gana gerai prisitaikė prie ūkių ir juose gyvenančių žmonių. Visos aplinkos vilkui yra tinkamos, jeigu jis prie jų prisitaikęs, randa, ką ėsti ir jaučiasi saugus.

Rietavo savivaldybėje jau gaunama pranešimų dėl vilkų padarytos žalos. Didžiausia vilkų daroma žala ūkiniams gyvūnams – Tverų seniūnijos apylinkės, papjauta net 20 avių.

Rietavo savivaldybė rekomenduoja ūkininkams saugoti savo gyvūnus, nes akivaizdu, kad apsaugos priemonės, kurias šiuo metu taiko avių augintojai nėra efektyvios, todėl siekiant apsaugoti naminius gyvulius nuo vilkų efektyviausia taikyti kelias priemones vienu metu. Jeigu gyvuliai laikomi netoli namų, patartina nakčiai juos suginti į tvartą. Jeigu to padaryti nėra galimybės, gyvulius galima naktį laikyti aptvaruose, įrengtuose tiesiog ganykloje. Tik reikėtų pasirūpinti, kad tvoros ne tik neleistų bandai išsilakstyti, bet ir būtų nepraeinamos plėšrūnams. Aptvaro būklę būtina nuolat tikrinti, nes vilkai gali bandyti prasikasti pro jo apačią arba pasinaudoti atsiradusiomis spragomis.

Elektrinis piemuo yra gana veiksminga apsaugos priemonė nuo plėšrūnų, bet su sąlyga, kad tamsiuoju paros metu jis yra gerai matomas. Todėl įsigyjant elektrinį piemenį reikia pasirinkti tinkamą jo modifikaciją (rekomenduojama 5-ių ar daugiau juostų). Be to, piemeniu turi tekėti elektros srovė, todėl jo reikia neužmiršti įjungti ir nuolat tikrinti, ar srovė nenuteka per augmeniją ar pan.

Kaip papildoma apsaugos priemonė gali būti naudojamos vėliavėlės, nebūtina, kad jos būtų raudonos spalvos, tačiau turėtų būti maždaug 60 cm ilgio ir 10 cm pločio, sukabintos pakankamai tankiai (kas 30-40 cm). Vėliavėlės turi maždaug 15 cm nesiekti žemės, kad vėjo būtų lengvai judinamos. Tik laisvai plazdančios vėliavėlės yra efektyvios, todėl ūkininkas turi nuolat pataisyti apsivyniojusias, prisegti nukritusias vėliavėles. Vėliavėlėmis aptvertas plotas privalo būti uždaras, nes vilkas eis ratu aplink jas tol, kol suras neužtvertą plotą.

Neretai nuo vilkų nukenčia ir kiemsargiai šunys – absoliuti dauguma jų būna grandine pririšti prie būdos, negalintys nei pabėgti, nei bandyti apsiginti. Vienintelė patikima išeitis – įrengti šuniui tvirtą voljerą, kuris ne tik saugos nuo vilkų, bet ir pačiam šuneliui suteiks daugiau laisvės ir patogumo.

Po pirmosios plėšrūnų atakos jokiais būdais negalima palikti gyvulių be priežiūros, o geriausia būtų (jeigu tai įmanoma) kurį laiką nakčiai suvedinėti gyvulius į tvartus arba saugius aptvarus. Nes jeigu ir kitą naktį plėšrūnams pasiseks, jie eis pas ūkininkus pastoviai. Tokiu būdu ūkininkai, patys to nenorėdami, suformuoja plėšrūnų įprotį misti naminiais gyvuliais.

Vis tik, jeigu vilkai apsilankė pas jus ūkyje ir papjovė gyvulius turite ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo rašytiniu prašymu dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo pranešti atitinkamai seniūnijai. Seniūnijos seniūnas, gavęs prašymą apie galimai vilkų padarytą žalą, tą pačią dieną turi pranešti Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudarytai medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai Rietavo savivaldybėje apskaičiuoti komisijai.

Ūkinių gyvūnų savininkai, norintys gauti kompensaciją turi pateikti šiuos dokumentus:

1. laisvos formos prašymą (ne vėliau kaip 3 darbo dienos nuo žalos pastebėjimo), kuriame turi būti nurodyta: pareiškėjo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, telefono numeris, banko sąskaitos numeris, kokios prevencinės priemonės buvo taikytos;

2. gaišenų važtaraštį arba veterinarijos gydytojo pažymą;

3. pranešimą apie ūkinių gyvūnų perkėlimą ir kaitą iš ūkinių gyvūnų registravimo ir identifikavimo informacinės sistemos;

4. nukentėjusių gyvūnų fotofiksaciją.

Ūkiniams gyvūnams padaryta žala skaičiuojama vadovaujantis Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika.

Sužalojus ūkinius gyvūnus padaryta žala apskaičiuojama ir atlyginama pateikus gydymo išlaidas pagrindžiančius dokumentus ir veterinarijos gydytojo dokumentą apie ūkinio gyvūno sužalojimą.

Pasikeitus teisės aktams nuo 2019 m. gegužės 1 d. vilkų ūkiniams gyvūnams padarytą žalą atlygina Aplinkos ministerija.

Vilkų padaryta žala sunaikinus ūkinius gyvūnus nevertinama tuo atveju jeigu ūkiniai gyvūnai nėra registruoti Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo, nustatyta tvarka, taip pat turi būti vykdomos prevencinės apsaugos priemonės (elektrinis piemuo, tvora ir pan.).

 

 

Vesta ANDRIJAUSKIENĖ

Rietavo savivaldybės administracijos

Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus vyr. specialistė (ekologė)

Naujienlaiškio
prenumerata
Jūsų el.pašto adresas

Siekdami užtikrinti efektyvų mūsų interneto svetainės veikimą, jos veikloje naudojame slapukus - (angl. cookies). Tęsdami naršymą interneto svetainėje, sutinkate, kad Jūsų kompiuteryje būtų įrašomi slapukai. Slapukų politika